Atsiverskite ir tikėkite Evangelija - sako Viešpats

Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Gelbėtojos

Šeštokų parapija

Skelbimai

1. Gavėnios laikotarpio penktadieniai yra privalomas pasninkas
2. 2019 03 31 sekmadienį suksime  laikrodį vieną valandą pirmyn.
2019 04 07 Sekmadienį į Šv. Mišias 11.00 val. kviečiami vaikai, kurie ruošiasi Pirmajai Komunijai.
4. Gavėnios rekolekcijos 2019.04.10 13.00 val.
5. Nuo balndžio 1 d. šiokiadieniais Šv. Mišios bus aukojamos 18.00 val.

Kvietimas prisidėti prie remontų

20180721 1314502021 m. Šeštokų parapija švęs įkūrimo 100 metines. o bažnytėlė avariniame stovyje. Šiemet iš karto po Šv. Velykų pradėsime bažnyčios kapitalinį remontą. Todėl kviečiu visus kas galite prisidėti prie remonto darbų. Sąskaitą rasite paspaudę ČIA. Paskirties lauke įrašykite "Auka bažnyčios remontui".

Sekmadienio Šv. Raštas

Šv. Mišių tvarka

2019.04.15 - 2019.04.21
Pirmadienis - 18.00 val.
Antradienis - 18.00 val.
Trečiadienis - 18.00 val.
Ketvirtadienis - 18.00 VAL.
Penktadienis - 18.00 val.
Šeštadienis - 18 val.
Sekmadienis - 09.00 val.

Liturginis Kalendorius savaitei

2019.04.15 - 2019.04.21
15. DIDYSIS PIRMADIENIS
16. DIDYSIS ANTRADIENIS
17. DIDYSIS TREČIADIENIS
18. DIDYSIS KETVIRTADIENIS
19. DIDYSIS PENKTADIENIS
20. DIDYSIS ŠEŠTADIENIS
21. ŠV. VELYKOS

Kilnojamos šventės 2019 m.

Dabar svetainėje 54 svečiai ir narių nėra

Kas yra Šv. Mišios?

large eucharistija 0„Mūsų Išganytojas Paskutinės vakarienės metu, tą naktį, kurią buvo išduotas, įsteigė eucharistinę savo Kūno ir Kraujo auką, kad pratęstų Kryžiaus auką ilgus amžius, iki vėl ateis, ir savo mylimai Sužadėtinei Bažnyčiai šitaip patikėtų savo mirties ir prisikėlimo atminimą - gailestingumo sakramentą, vienybės ženklą, meilės ryšį, velykinį pokylį, kuriame priimamas Kristus, siela pripildoma malonės ir mums duodamas būsimos garbės laidas.
 
"Eucharistija yra „viso krikščioniško gyvenimo versmė ir viršūnė"
 
Visi kiti sakramentai, kaip ir visos bažnytinės tarnystės bei apaštalavimo darbai, yra susiję su šventąja Eucharistija ir į ją nukreipti. Juk šventojoje Eucharistijoje sutelktas visas dvasinis Bažnyčios gėris - pats Kristus, mūsų Velykų Avinėlis. Eucharistija gerai išreiškia ir nuostabiai ugdo bendravimą su Dievu ir Dievo tautos vienybę, o tai padaro Bažnyčią tuo, kas ji iš tiesų yra.
 
Eucharistija yra Dievo veikimo, kuriuo Jis Kristuje pašventina pasaulį, viršūnė; taip pat joje žmonės teikia Šventojoje Dvasioje didžiausią garbę Kristui, o su Juo ir Tėvui.  Mūsų Išganytojas Paskutinės vakarienės metu, tą naktį, kurią buvo išduotas, įsteigė eucharistinę savo Kūno ir Kraujo auką, kad pratęstų Kryžiaus auką ilgus amžius, iki vėl ateis, ir savo mylimai Sužadėtinei Bažnyčiai šitaip patikėtų savo mirties ir prisikėlimo atminimą - gailestingumo sakramentą, vienybės ženklą, meilės ryšį, velykinį pokylį, kuriame priimamas Kristus, siela pripildoma malonės ir mums duodamas būsimos garbės laidas. 
 
Eucharistija yra „viso krikščioniško gyvenimo versmė ir viršūnė". Visi kiti sakramentai, kaip ir visos bažnytinės tarnystės bei apaštalavimo darbai, yra susiję su šventąja Eucharistija ir į ją nukreipti. Juk šventojoje Eucharistijoje sutelktas visas dvasinis Bažnyčios gėris - pats Kristus, mūsų Velykų Avinėlis.  Eucharistija gerai išreiškia ir nuostabiai ugdo bendravimą su Dievu ir Dievo tautos vienybę, o tai padaro Bažnyčią tuo, kas ji iš tiesų yra.
 
Eucharistija yra Dievo veikimo, kuriuo Jis Kristuje pašventina pasaulį, viršūnė; taip pat joje žmonės teikia Šventojoje Dvasioje didžiausią garbę Kristui, o su Juo ir Tėvui." Pagaliau, švęsdami Eucharistiją, mes jau dabar jungiamės su dangaus liturgija ir iš anksto ragaujame amžinojo gyvenimo, kuriame Dievas bus „viskas visame kame" (1 Kor 15, 28).
 
Trumpai tariant, Eucharistija yra mūsų tikėjimo santrauka ir visuma: „Mūsų mąstysena derinasi su Eucharistija, o Eucharistija vėlgi sutvirtina mūsų mąstyseną." Neišsemiamus šio sakramento turtus išreiškia įvairūs jo pavadinimai. Kiekvienas pavadinimas jį nusako vis kitokiu atžvilgiu, būtent: Eucharistija, nes tai dėkojimas Dievui.
 
Graikiški žodžiai eucharistein (Lk 22, 19; 1 Kor 11, 24) ir eulogein (Mt 26, 26; Mk 14, 22) primena žydų laiminimo maldas, kurios - ypač valgant prie stalo - skelbia Dievo darbus: sukūrimą, Atpirkimą ir pašventinimą. Viešpaties vakarienė, nes tai Paskutinė vakarienė, kurią Viešpats valgė su savo mokiniais kančios išvakarėse, ir iš anksto švenčiamas Avinėlio vestuvių pokylis dangiškojoje Jeruzalėje. Duonos laužymas, nes šį žydų valgymo paprotį Jėzus panaudojo, laimindamas ir dalydamas duoną kaip stalo šeimininkas, ypač per Paskutinę vakarienę.153 Iš to laužymo mokiniai pažino Jį prisikėlusį; „duonos laužymu pirmieji krikščionys vadino savo eucharistinius susirinkimus. Tuo norėta pasakyti, kad visi, kurie valgo vieną tokią laužomą duoną - Kristų, susivienija su Juo ir sudaro su Juo vieną kūną.
 
Eucharistinis susirinkimas (synaxis), nes Eucharistija švenčiama tikinčiųjų susirinkime, kuris regimai išreiškia Bažnyčią. Viešpaties kančios ir prisikėlimo atminimas („memorialas"). Šventoji auka, nes ji sudabartina vienintelę Išganytojo Kristaus auką ir drauge apima Bažnyčios auką; ji taip pat vadinama šventąja Mišių auka, „šlovinimo auka" (Žyd 13, 15), dvasine auka, tyra  ir šventa auka, nes ji atbaigia ir pranoksta visas Senosios Sandoros aukas.
 
Šventoji ir dieviškoji liturgija, nes šio sakramento šventimas yra visos Bažnyčios liturgijos centras ir jos tobuliausia išraiška; tokia pat prasme šis sakramentas vadinamas ir šventųjų paslapčių liturgija. Sakoma ir Švenčiausiasis Sakramentas, nes tai yra sakramentų sakramentas. Taip vadinami ir eucharistiniai pavidalai, laikomi tabernakulyje.
 
Komunija, nes šiuo sakramentu mes vienijamės su Kristumi, kuris mus padaro savo Kūno ir savo Kraujo dalininkais, kad su Juo sudarytume vieną kūną; Eucharistija dar vadinama šventaisiais dalykais (ta hagia; sancta) - tai pirmoji „šventųjų komunijos [bendravimo]", apie kurį kalba Apaštalų tikėjimo išpažinimas, prasmė. Dar kiti pavadinimai: angelų duona, dangaus duona, nemirtingumo vaistas163, viatikas [kelionės maistas]... Šventosios Mišios, nes liturgija, kurioje vyksta išganymo paslaptis, baigiasi tikinčiųjų pasiuntimu (missio), kad jie vykdytų Dievo valią savo kasdieniame gyvenime.
 
 
 
 

Dienos Evangelija

         
 
 
 Nuorodos
 
20190306 144103     vk1 vykupija    Vyskupu Konferencija   vvjc    bernardinai        marijos radijas    
 
Vatikano radijas    caritas logo

Atlaidai Šeštokų bažnyčioje

1. Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Gelbėtojos tituliniai atlaidai
2019 06 16 d. 12.00 val.
 
2. Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės - Porciunkulės atlaidai
2019 08 04 d. 12.00 val.

Kalendoriai 2019 m.

Čia galite klausti arba pateikti pasiūlymus ar pastebėjimus. Sistema dar neatpažįsta lietuvių kalbos siunčiant žinutę. Rašykite nenaudojant lietuviško šrifto.






Šeštokų Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Gelbėtojos parapija

Dzūkų 4, Šeštokai, Lazdijų rajono savivaldybė, Lietuva-Lithuania

Tel. +370-611-36732  El.paštas sestokai@sestokuparapija.eu