Švč. Mergelės marijos Nuolatinės Gelbėtojos

Šeštokų parapija

Skelbimai

 
 
 
 
 
 
 
 

Kvietimas prisidėti prie remontų

2021 m. Šeštokų parapija švęs įkūrimo 100 metines. o bažnytėlė avariniame stovyje. Šiemet iš karto po Šv. Velykų pradėsime bažnyčios kapitalinį remontą. Todėl kviečiu visus kas galite prisidėti prie remonto darbų. Sąskaitą rasite paspaudę ČIA. Paskirties lauke įrašykite "Auka bažnyčios remontui".

Atlaidai Šeštokų bažnyčioje

1. Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Gelbėtojos
tituliniai atlaidai
2019 06 16 d. 12.00 val.
 
2. Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės
- Porciunkulės atlaidai
2019 08 04 d. 12.00 val.

Sekmadienio Šv. Raštas

ŠV. Mišių tvarka

2019.02.18 - 2019.02.24
Pirmadienis - 17.00 val.
Antradienis - 17.00 val.
Trečiadienis - 17.00 val.
Ketvirtadienis - nebūna
Penktadienis - 17.00 val.
Šeštadienis - 17.00 val.
Sekmadienis - 11.00 val.
Čia galite klausti arba pateikti pasiūlymus ar pastebėjimus. Sistema dar neatpažįsta lietuvių kalbos siunčiant žinutę. Rašykite nenaudojant lietuviško šrifto.






Dabar svetainėje 88 svečiai ir narių nėra

Gy­dy­mas Jė­zui ne­bu­vo sa­vi­tiks­lis
 
Ligoniu patepimas 1Li­ga ir kan­čia vi­sais lai­kais bu­vo sun­kiau­si iš­mė­gi­ni­mai žmo­gui. Sirg­da­mas jis pa­jun­ta sa­vo be­jė­giš­ku­mą, su­si­du­ria su sa­vo ri­bo­mis ir pa­ti­ria žmo­giš­ko­jo gy­ve­ni­mo tra­pu­mą. Li­ga jam ga­li kel­ti ne­ri­mą, pa­stū­mė­ti į ne­vil­tį ar pri­vers­ti už­si­sklęs­ti sa­vy­je. Daž­nai li­gos mums pri­me­na mir­tį. Tai­gi jos yra blo­gis, že­mi­nan­tis žmo­gaus oru­mą. Ta­čiau ša­lia vi­sų nei­gia­my­bių li­ga su­tei­kia žmo­gui ga­li­my­bę su­bręs­ti, ap­mąs­ty­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, įver­tin­ti, kas ja­me svar­bu, o kas ne.  „Esu jus gy­dan­tis Vieš­pats" (Iš 15, 26) - to­kiais žo­džiais iz­ra­e­li­tams Mo­zės lū­po­mis pri­sis­ta­tė Die­vas. Šie žo­džiai ly­di žmo­gų per vi­są jo iš­ga­ny­mo is­to­ri­ją ir reiš­kia, kad Die­vas yra vi­sa­ga­lis, tu­ri ga­lią grą­žin­ti jam svei­ka­tą.
 
Aiš­kiau­siai gy­dan­ti Die­vo jė­ga mums pa­si­ro­dė Jė­zaus Kris­taus as­me­ny­je. Lu­ko evan­ge­li­jo­je pa­sa­ko­ja­ma, kad Vieš­pa­ties ga­ly­bė ska­ti­no Jė­zų gy­dy­ti (plg. Lk 5, 17) ir „iš Jo ėjo ga­lia ir vi­sus gy­dė" (Lk 6, 19), to­dėl li­go­niai steng­da­vo­si vi­sais įma­no­mais bū­dais jį pa­lies­ti. Kris­tus yra tas gy­dy­to­jas, ku­rio rei­kia li­go­niams. Gy­dy­ti pas­ta­ruo­sius bu­vo ne­at­sie­ja­ma Jė­zaus mi­si­jos da­lis. Ta­čiau iš­gy­dy­mas jam nie­ka­da ne­bu­vo sa­vi­tiks­lis, Jė­zus ne­sie­kė sa­vo ste­buk­lais ste­bin­ti mi­nių. Kris­tus neįstei­gė li­go­ni­nės ar prie­lau­dos ne­ga­lių ka­muo­ja­miems žmo­nėms. Pa­ra­ly­žiuo­tų­jų, ne­by­lių, ak­lų­jų iš­gy­dy­mai, raup­suo­tų­jų ap­va­ly­mai ro­dė, kad pri­siar­ti­no Die­vo karalys­tė, kad Vieš­pats nė­ra abe­jin­gas žmo­gaus skaus­mui.
 
Taip pat ne­va­lia pa­mirš­ti, kad Jė­zus gy­dy­da­vo ne tik žmo­gaus kū­ną, bet ir šir­dį. Kaip sa­ko Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Ka­te­kiz­mas, „jis at­ėjo gy­dy­ti vi­so žmo­gaus, jo sie­los ir kū­no" (§ 1503). To­dėl prieš at­lik­da­mas gy­dy­mo veiks­mus, Kris­tus pra­šy­da­vo li­go­nių iš­pa­žin­ti ti­kė­ji­mą (plg. Mk 5, 34-36; 9, 23) ar­ba at­leis­da­vo jiems nuo­dė­mes (plg. Mk 2, 5-12). Iš­gi­ji­mas reiš­kė, kad žmo­gus yra iš­va­duo­tas iš blo­gio, kad jis kvie­čia­mas tap­ti vi­sa­ver­čiu ir oriu Die­vo ka­ra­lys­tės na­riu, nes jau pa­ša­lin­ta pagrin­di­nė kliū­tis, stab­dan­ti jo ke­lio­nę Die­vo link. Vis dėl­to Jė­zaus užuo­jau­ta žmo­gui sa­vo vir­šū­nę pa­sie­kė kry­žiaus slė­pi­ny­je, kai Vieš­pats pri­si­ė­mė vi­są blo­gio naštą ir, kaip ra­šo apaš­ta­las Pau­lius, „pa­smer­kė nuo­dė­mę kū­ne" (Rom 8, 3), nes li­gos ir kan­čia yra gim­to­sios nuo­dė­mės pa­da­ri­niai mu­my­se. Po šlo­vin­go­sios Jo kan­čios vi­si mū­sų ken­tė­ji­mai įgau­na nau­ją pras­mę, nes yra ap­im­ti ne­mir­tin­go­sios Jė­zaus mei­lės.
 
„Gy­dy­ki­te li­go­nius"
 
Ligoniu patepimas 3Jau vyk­dy­da­mas sa­vo že­miš­ką­ją tar­nys­tę, Jė­zus, iš­siųs­da­mas mo­ki­nius skelb­ti Die­vo ka­ra­lys­tės, su­tei­kė jiems ir gy­dy­mo mi­si­ją (plg. Mt 10, 8; Lk 9, 1-2). Šv. Mor­kaus evan­ge­li­jo­je skai­to­me: „Jie iš­ke­lia­vo, ra­gi­no at­si­vers­ti, iš­va­rė daug de­mo­nų, dau­ge­lį li­go­nių te­pė alie­ju­mi ir iš­gy­dė" (Mk 6, 12-13). Prieš ženg­da­mas pas Tė­vą, pri­si­kė­lęs iš nu­mi­ru­sių­jų Kris­tus dar kar­tą nu­ro­dė li­go­nių gy­dy­mą kaip svar­bią apaš­ta­lo mi­si­jos da­lį: „Ma­no var­du jie [...] dės ran­kas ant li­go­nių, ir tie pasveiks" (Mk 16, 17-18).
 
Iš­skir­ti­nė Jė­zaus mei­lė ne­ga­lių ka­muo­ja­miems žmo­nėms vi­sais am­žiais ver­tė krikš­čio­nis ypač di­de­lį dė­me­sį skir­ti kan­čios ir li­gų pri­slėg­tie­siems. Baž­ny­čios is­to­ri­jo­je gau­su šven­tų­jų, vie­nuo­li­jų ir or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios im­da­vo­si leng­vin­ti li­go­nių da­lią. Ta­čiau pir­mo­ji pa­gal­ba, ku­rią Baž­ny­čia ga­li su­teik­ti li­go­niams, bu­vo ir yra mal­da už juos Jė­zaus var­du. Jau nuo pat Baž­ny­čios pra­džios ste­buk­lin­gi li­go­nių iš­gi­ji­mai po apaš­ta­lų mal­dų tap­da­vo ga­lin­gais žen­klais, liu­di­jan­čiais jos die­viš­ką­ją pasiuntinybę. Gy­dy­mo ma­lo­nė nie­kuo­met ne­pa­li­ko Baž­ny­čios. Šven­to­ji Dva­sia ap­do­va­no­da­vo (ir ap­do­va­no­ja!) kai ku­riuos žmo­nes ma­lo­ne ir jie ga­li iš­mels­ti ki­tiems svei­ka­tos. Ko ge­ro, vie­nas įsi­min­ti­niau­sių pa­vyz­džių bū­tų pran­cū­zų ku­ni­go Emi­li­a­no Tar­di­ffo, prieš ke­le­tą me­tų vie­šė­ju­sio Lie­tu­vo­je, gy­dy­mo tar­nys­tė. Be to, gydan­čią Die­vo ga­ly­bę žmo­nės pa­ti­ria prie šven­tų­jų ka­pų, Mer­ge­lės Ma­ri­jos šven­to­vė­se ar tie­siog mels­da­mi vie­nas ki­tam svei­ka­tos.
 
Ta­čiau nuo apaš­ta­lų lai­kų Baž­ny­čio­je gy­vuo­ja ypa­tin­ga, tik li­go­niams skir­ta apei­ga. Ją sa­vo laiš­ke ap­ra­šo šv. apaš­ta­las Jo­kū­bas: „Kas nors pas jus ser­ga? Tepasik­vie­čia Baž­ny­čios vy­res­niuo­sius, ir jie te­si­mel­džia už jį, pa­tep­da­mi alie­ju­mi Vieš­pa­ties var­du. Ti­kė­ji­mo mal­da iš­gel­bės li­go­nį, ir Vieš­pats jį pa­kels, o jei­gu jis bū­tų nu­si­kal­tęs, jam bus at­leis­ta" (Jok 5, 14-15). Ši li­go­nių pa­te­pi­mo apei­ga yra vie­nas iš sep­ty­nių Baž­ny­čios sak­ra­men­tų. Apie jį  Baž­ny­čia mo­ko: „Šven­tuo­ju Ligo­nių pa­te­pi­mu ir ku­ni­gų mal­da vi­sa Baž­ny­čia pa­ve­da li­go­nius ken­čian­čiam ir pa­šlo­vin­tam Vieš­pa­čiui, kad juos su­stip­rin­tų ir gel­bė­tų; dar ir pa­ra­gi­na juos sa­vo no­ru jungtis su Kris­taus kan­čia bei mir­ti­mi ir taip įneš­ti sa­vo da­lį Die­vo tau­tos ge­ro­vei"(Va­ti­ka­no II Su­si­rin­ki­mas. Dog­mi­nė kon­sti­tu­ci­ja Lu­men gen­tium, 11). Iš cituo­tos Jo­kū­bo laiš­ko iš­trau­kos ma­to­me ke­le­tą svar­bių šio sak­ra­men­to da­lių: žmo­gaus li­ga, Baž­ny­čios at­sto­va­vi­mas, mal­da Jė­zaus var­du, pa­te­pi­mas alie­ju­mi.
 
Žen­klas, skel­bian­tis gy­ve­ni­mą
Ligoniu patepimas 2
Tad kas ga­li gau­ti šį sak­ra­men­tą? Žmo­nės klai­din­gai įsi­vaiz­duo­ja, kad jis tei­kia­mas tik ar­tė­jant mir­čiai. Toks su­pra­ti­mas tur­būt li­kęs nuo tų lai­kų, kai me­di­ci­na dar ne­bu­vo to­li pa­žen­gu­si ir po sun­kios li­gos žmo­nės daž­nai mir­da­vo, tad Li­go­nių pa­te­pi­mas iš tie­sų ne­re­tai tap­da­vo pas­ku­ti­niu. Vis dėl­to Baž­ny­čia Li­go­nių pa­te­pi­mą kar­tu su Su­tai­ki­ni­mo sak­ra­men­tu pri­ski­ria gy­dy­mo sak­ra­men­tams. Ap­ta­ria­mo sak­ra­men­to tei­kia­mo­mis ma­lo­nė­mis ga­li nau­do­tis kiek­vie­nas sun­kiai ser­gan­tis tikintysis. Li­go­nių pa­te­pi­mą de­ra pri­im­ti at­si­ra­dus lė­ti­nių li­gų kom­pli­ka­ci­joms, ar­tė­jant sun­kiai ope­ra­ci­jai, kai gre­sia mir­ties pa­vo­jus la­bai nu­sil­pus ar dėl se­nat­vės. Jei­gu žmogus, ga­vęs Pa­te­pi­mą, pa­sveiks­ta, ki­tą­kart jam sun­kiai pasiligojus šis sak­ra­men­tas vėl ga­li bū­ti tei­kia­mas. Li­go­niui ser­gant ir pa­gei­dau­jant sak­ra­men­to, apei­gos ga­li bū­ti kar­to­ja­mos li­gai pa­ū­mė­jus.
 
Li­go­nių pa­te­pi­mą ga­li teik­ti tik vys­ku­pas ir ku­ni­gas (anot Jo­kū­bo laiš­ko, „Baž­ny­čios vy­res­ny­sis"), ku­ris at­sto­vau­ja Bažny­čiai ir jos var­du mel­džia li­go­niui svei­ka­tos - bū­tent jos pir­miau­sia pra­šo­ma tei­kiant šį sak­ra­men­tą. Pa­tep­da­mas li­go­nio kak­tą ir del­nus šven­tin­tu alie­ju­mi, kuni­gas mel­džia­si: „Šiuo šven­tu Pa­te­pi­mu dos­nus ir gai­les­tin­gas Vieš­pats te­sus­tip­ri­na ta­ve Šven­to­sios Dva­sios ma­lo­ne ir, iš­va­duo­tą iš nuo­dė­mių, te­gu ta­ve gelbė­ja ir ma­lo­nin­gai pa­ke­lia". Prieš pat pa­te­pi­mą, lai­mi­nant alie­jų, mel­džia­ma­si: „Te­gu šis alie­jus bus vais­tas vi­siems, ku­rie bus juo pa­tep­ti; iš­gy­dyk jų sie­lą, kū­ną bei dva­sią ir iš­lais­vink nuo vi­so­kių li­gų, skaus­mo ir ken­tė­ji­mų". Kaip ir vi­sos Baž­ny­čios mal­dos, šios taip pat bai­gia­si žo­džiais: „Per Kris­tų mū­sų Vieš­pa­tį". Tad Ligonių pa­te­pi­mas yra žen­klas, ku­ris skel­bia gy­ve­ni­mą, o ne mir­tį.
 
Ki­tas svar­bus šio sak­ra­men­to as­pek­tas yra pa­te­pi­mas alie­ju­mi. Jis dar­niai de­ra tarp ki­tų pa­te­pi­mų (Krikš­to ir Su­tvir­ti­ni­mo), ku­riais kaip ko­kio­mis gai­rė­mis yra nužymi­mas vi­sas krikš­čio­nio gy­ve­ni­mas (plg. KBK § 1523). Šven­ta­ja­me Raš­te vie­na iš pa­te­pi­mo reikš­mių yra ma­lo­nė. Die­vas yra ma­lo­nin­gas pa­tep­ta­jam, Jis gausiai lie­ja ant jo sa­vo ma­lo­nę ir pa­lai­mi­ni­mą. To­dėl li­go­niui pa­te­pi­mas liu­di­ja, kad jis nė­ra Die­vo ap­leis­tas, kad jį ly­di die­viš­ka ma­lo­nė ir Baž­ny­čios ben­druo­me­nės, ku­riai jis pri­klau­so Krikš­tu, mal­da.
 
Vai­sin­ga prie­mo­nė
 
Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Ka­te­kiz­mas nu­ro­do ke­tu­ris pa­grin­di­nius šio sak­ra­men­to vai­sius: ypa­tin­ga Šven­to­sios Dva­sios do­va­na, su­si­vie­ni­ji­mas su Kris­taus kan­čia, bendrys­tės su Baž­ny­čia ma­lo­nė, pa­si­ren­gi­mas pas­ku­ti­nei ke­lio­nei. Per Li­go­nių pa­te­pi­mą ti­kin­ty­sis pa­jun­ta ypa­tin­gą Šven­to­sios Dva­sios ar­tu­mą. Šio­ji sa­vo dovanomis su­tei­kia jam tvir­tu­mo, drą­sos ir pa­si­ti­kė­ji­mo ko­vo­ti su li­ga, ap­do­va­no­ja ra­my­be bei pa­guo­da. Jei tai ati­tin­ka Die­vo va­lią, gy­dan­ti Šven­to­sios Dva­sios jėga grą­ži­na li­go­niui svei­ka­tą. Šis sak­ra­men­tas pa­šven­ti­na li­go­nio kan­čias ir glau­džiau su­jun­gia jas su Nu­kry­žiuo­to­jo Jė­zaus kan­čia. Žmo­gaus kan­čios nebė­ra absur­diš­kos, jos įgau­na nau­ją pras­mę ir įsi­lie­ja į at­per­ka­mą­jį Iš­ga­ny­to­jo dar­bą. Tarp Baž­ny­čios na­rių eg­zis­tuo­ja tvir­ta vie­ny­bė. Kaip sa­ko apaš­ta­las šv. Pau­lius, „jei ken­čia vie­nas na­rys, su juo ken­čia ir visi na­riai. Jei ku­ris na­rys pa­ger­bia­mas, su juo džiau­gia­si vi­si na­riai" (1 Kor 12, 26). Tad per Li­go­nių pa­te­pi­mą pa­ro­do­ma, kad ken­čian­tis Baž­ny­čios na­rys nė­ra vie­ni­šas - su juo yra vi­sa ben­druo­me­nė. Tai gražiai iliust­ruo­ja Ry­tų sta­čia­ti­kių li­tur­gi­nė­je tra­di­ci­jo­je pa­pli­tęs šio sak­ra­men­to pa­va­di­ni­mas - so­bo­ro­va­ni­je. Jis reiš­kia, kad žmo­gaus kan­čia yra su­baž­ny­ti­ni­ma,(so­bor baž­ny­ti­nė­jesla­vų kal­bo­je - „Baž­ny­čia", „ben­druome­nė") ir tam­pa vi­sos Bažny­čios tur­tu, jos kan­čios, au­kos ir už­ta­ri­mo už pa­sau­lį da­li­mi.
 
La­bai pa­gei­dau­ti­na, kad sun­kiai ser­gant ne­bū­tų del­sia­ma pri­im­ti Li­go­nių pa­te­pi­mą. Kai gre­sia mir­tis, pri­im­da­mas šį sak­ra­men­tą, o kar­tu su juo ir Eu­cha­ris­ti­ją, žmogus pa­si­ren­gia pas­ku­ti­nei ke­lio­nei. Ne vel­tui Tri­den­to su­si­rin­ki­mas Li­go­nių pa­te­pi­mą pa­va­di­no „Iš­ke­liau­jan­čių­jų sak­ra­men­tu" (Sac­ra­men­tum exeun­tium). Tikinty­sis įgau­na ant­gam­ti­nių jė­gų ko­vo­ti ir lai­mė­ti pas­ku­ti­nę sa­vo gy­ve­ni­mo ko­vą bei sėk­min­gai pa­siek­ti Tė­vo na­mus.
 
Tad iš­ti­kus li­gai ar kan­čiai Baž­ny­čia tu­ri veiks­min­gų ir vai­sin­gų dva­si­nės pa­gal­bos prie­mo­nių, kad pa­dė­tų ne­ga­lių ka­muo­ja­mam žmo­gui. De­ja, net tarp praktikuojančių ka­ta­li­kų įsi­ga­li blo­gi pa­pro­čiai už­klu­pus li­gai pa­gal­bos ieš­ko­ti ne Baž­ny­čio­je, ku­ri tu­ri am­žių iš­ban­dy­tų prie­mo­nių, bet pas eks­tra­sen­sus, bioenergetikus ar pa­ra­psi­chologus. Tuš­čiai eik­vo­ja­mos lė­šos, lai­kas ir ener­gi­ja no­rint nu­si­gau­ti prie ko­kio­je nors pa­miš­kė­je stūk­san­čios „iš­gy­di­mais" gar­sios piramidės, ne­pa­gai­li­ma tūks­tan­čių li­tų kaip gry­bams po lie­taus dygs­tan­tiems „ste­buk­la­dariams", o sak­ra­men­tai, mal­da, šven­tų­jų už­ta­ri­mas pa­lie­ka­mi mir­ties valandai. Mū­sų Vieš­pats Kris­tus, įsteig­da­mas Baž­ny­čią, su­tei­kė jai ga­lią gy­dy­ti ir stip­rin­ti kan­čios bei ne­ga­lių sle­gia­mus nelaimin­guo­sius. Tai, kaip mes tuo pasinau­do­si­me, pri­klau­so nuo mū­sų drą­sos ir pa­si­ti­kė­ji­mo.
 
 
 
 

Kalendoriai 2019 m.

Liturginis Kalendorius savaitei

2019.012.18 - 2019.02.24
18. EILINIS LAIKOTARPIS
19. EILINIS LAIKOTARPIS
20. EILINIS LAIKOTARPIS
21. EILINIS LAIKOTARPIS
22. ŠV.PETRO APAŠTALO SOSTAS
23.ŠV. POLIKARPAS, VYSKUPAS, KANKINYS
24. 7 EILINIS SEKMADIENIS

Kilnojamos šventės 2019 m.

Paremkite Šeštokų parapijos tinklapio išlaikymą ir administravimą

2019.02.17 - Sekmadienis
Evangelija pagal Luką     Lk 6, 17. 20—26 
Jėzus nužengė su Dvylika nuo kalno ir apsistojo ly­gioje vietoje. Ten buvo gausus jo mokinių burys ir di­delė daugybė žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio.
Tuomet, pakėlęs akis į savo mokinius, Jėzus prabilo:
„Palaiminti jūs, vargdieniai, nes jūsų yra Dievo kara­lystė.
Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti.
Palaiminti, kurie dabar verkiate, ns juoksitės.
Palaiminti esate, kai žmonės jūsų nekenčia, atstumia, niekina ir atmeta kaip blogą jūsų vardą dėl Žmogaus Sūnaus. Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės, nes jūsų laukia gausūs atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise jų protėviai darė pranašams".
„Bet vargas jums, turtuoliai, nes jūs jau atsiėmėte savo paguodą.
Vargas jums, kurie dabar sotus, nes būsite alkani.
Vargas jums, kurie dabar juokiatės, nes jūs liūdėsi­te ir verksite.
Vargas jums, kai visi žmonės jus giria, nes ir jų pro­tėviai lygiai taip gyrė netikrus pranašus".

Kontaktai

Bažnyčios adresas:                              El. paštas:
Kovo 11-osios g. 4 Šeštokai,         Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
67422 Lazdijų rajono sav.             Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Parapijos namų adresas   
Kovo 11-osios g. 4a Šeštokai    
67422 Lazdijų rajono sav.            
 
Klebonijos adresas: Klebonas Eugenijus Naujalis
Dzūkų 4 Šeštokai,  67422 Lazdijų rajono sav.
 
Parapijos tel.:   8 318 47224
Klebono tel.:  +370 611 36732
 
Vargonininkės Tel.: +370 653 78199
 
Atsiskaitymo sąskaita: LT667300010083905226
Parapijos Kodas: 191292031

Nuorodos

P3210011        vk1 vykupija         Vyskupu Konferencija  
vvjc  bernardinai   marijos radijas 
Vatikano radijas  caritas logo
 

SSL sertifikatas