Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Gelbėtojos

Šeštokų parapija

Krikšto dalyviai ir jų pareigos apeigose

Krikstas 2011Šventosios Dvasios vadovaujama Bažnyčia ragina suaugusius gyventi pagal Evangeliją, o kūdikiai Bažnyčios tikėjimu krikštija­mi ir auklėjami. Todėl labai svarbu, kad katechetai ir kiti tikintie­ji pasauliečiai padėtu kunigams bei diakonams žmones parengti Krikštui. Be to, reikia, kad krikštijant atstovautu Dievo Tautai ir veikliai dalyvautu ne tik krikštatėviai ir tėvai bei giminės, bet, kiek galima, ir draugai, namiškiai, kaimynai ir bent kas nors iš vietinės tikinčiųjų bendruomenės. Juk visiems dera pareikšti tikėjimą ir drauge pasidžiaugti naujiems nariams ateinant į Bažny­čią.
 
Pagal seniausią Bažnyčios paprotį, suaugusieji nekrikštija­mi be krikštatėviu, paimtu iš krikščionių. Jie turi būti prisidėję bent baigiant rengtis Krikštui ir įsipareigoję rūpintis, kad krikšta­vaikis ir vėliau būtu tikintis ir krikščioniškai gyventų.
Taip pat krikštijant kūdikius turi dalyvauti krikštatėviai, ku­rie atstovautu tiek dvasinei krikštijamojo šeimai, tiek ir Motinai Bažnyčiai, o paskui, kiek reikės, padėtų tėvams, kad vaikas tikėji­mą gerai pažintų ir pagal jį gyventų.
 
Krikštatėviai turi dalyvauti bent jau paskutinėse katechumenato ir krikšto apeigose, kad, krikštijant suaugusį, paliudytų jo tikėjimą, o krikštijant kūdikį - drauge su tėvais išpažintų Bažny­čios tikėjimą, kuriuo kūdikis yra krikštijamas.
 
Krikštatėviai, pasirinkti paties katechumeno ar jo šeimos, turi būti tokie, kad sielų ganytojo sprendimu galėtų tinkamai dalyvauti liturginiuose aktuose. Taigi reikia, kad:
 
1. būtų pasirinkti krikštijamojo ar jo tėvų (globėju); tokių ne­sant, krikštatėvius parenka klebonas ar krikštytojas. Pasirinktie­ji turi įsipareigoti, kad tinkamai atliks savo pareigas, ir būti tam tinkami;
 
2. būtų pakankamai subrendę šioms pareigoms ir turėtų nors 16 metų, nebent vyskupijoje būtų nustatytas kitoks amžius. Išim­tiniais atvejais, jei esama teisėtos priežasties, klebonas ar krikšti­jantysis gali leisti ir jaunesnius;
 
3. būtų priėmę Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramen­tus, patys krikščioniškai gyventų ir krikštavaikiui galėtų padėti to siekti;
 
4. nebūtų krikštijamojo tėvas ar motina;
 
5. krikštatėviai gali būti vienas - arba krikšto tėvas ar krikšto motina, arba abu;
 
6. būtų katalikai ir bažnytinė teisė jiems nedraustų atlikti šią pareigą. Krikščionis, bet ne katalikas, tėvų pageidavimu gali būti kartu su kataliku. Tuo atveju krikščionis būna tiktai Krikšto liudytojas. Dėl Rytų Bažnyčių tikinčiųjų reikia laikytis atitinka­mų nuostatų, liečiančių Rytų Bažnyčias.
 
Įprastiniai krikštytojai yra vyskupai, kunigai ir diakonai.
1. Krikštydami jie visada teatsimena, kad Bažnyčioje veikia Kristaus vardu ir Šventosios Dvasios galia, todėl tegu uoliai skel­bia Dievo žodį ir stropiai atlieka apeigas.
2. Tevengia visko, kas tikinčiųjų pagrįstai galėtų būti palaiky­ta pataikavimu asmenims20.
3. Išskyrus ypatingą reikalą, be leidimo tenekrikštija net savo parapijiečių svetimoje teritorijoje.
 
Vyskupai yra svarbiausi Dievo paslapčių teikėjai ir viso jiems pavestos Bažnyčios liturginio gyvenimo tvarkytojai. Teprižiūri jie ir teikimą Krikšto, kuris leidžia dalyvauti karališkojoje Kris­taus kunigystėje. Labai tiktų, kad vyskupai ir patys krikštytų, ypač Velyknaktį. Jiems priklauso rūpintis suaugusiųjų parengi­mu Krikštui ir juos krikštyti.
 
Vyskupui turi padėti sielovadoje dirbantys kunigai: jie turi mokyti ir krikštyti vyskupo jiems pavestus suaugusiuosius, nebent jis būtų kitaip nustatęs. Be to, jų pareiga tėvus ir krikštatėvius tinkama ganytojiška pagalba parengti bei juos paremti, padedant katechetams ir kitiems tinkamiems pasauliečiams. Pagaliau jų pa­reiga kūdikius krikštyti.
 
Kiti kunigai, taip pat ir diakonai, kaip vyskupo ir klebono bendradarbiai, Krikštui rengia ir krikštija, kai vyskupas arba kle­bonas prašo ar bent sutinka.
 
Krikštijančiajam gali padėti kiti kunigai, diakonai ar net pa­sauliečiai, kaip apeigose nustatyta, ypač kai krikštijamųjų yra daug.
 
Jeigu nėra kunigo ar diakono, kiekvienas tikintysis ar net kiekvienas žmogus, turintis deramą intenciją, gali, o kai kada ir privalo, pakrikštyti esantį mirties pavojuje, ypač mirštantį. Gre­siant mirties pavojui, kiek įmanoma, tegu krikštija tikintysis to­mis apeigomis, kurios nurodytos apeigyne „Kūdikių krikštas“ (nr. 157-164). Tačiau ir tokiu atveju tinka sukviesti nors mažą tikinčiųjų būrelį ar bent turėti vieną kitą liudytoją.
 
Visi katalikai pasauliečiai, kadangi yra kunigiškosios tautos nariai, tegu nuoširdžiai pasistengia išmokti, kaip būtinai prirei­kus jie galėtų deramai (valide) pakrikštyti. Ypač tegu tai žino tė­vai ir atitinkamas pareigas einantys pasauliečiai, pvz., kateche­tai, akušerės, gydytojai, chirurgai, medicinos seserys ir ligoninių, prieglaudų ar panašūs patarnautojai. Klebonai, diakonai ir kate­chetai tepaaiškina, o vyskupas tenurodo, kaip jo vyskupijoje to­kius žmones išmokyti krikštyti.

Nuorodos

20190919 171812  Vyskupu Konferencija  vvjc  caritas logo Vatikano radijas  marijos radijas  bernardinai

Šeštokų Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Gelbėtojos parapija

Dzūkų 4, Šeštokai 67422, Lazdijų r. sav.

Lithuania - Lietuva

Tel.: +370-611-36732 El.paštas: sestokai@gmail.com


Parama parapijai

Luminor Bank AB: LT824010042200020986

Swedbank AB:       LT667300010083905226
Parapijos kodas: 191292031